Studis

15 + Kalėdos su Deividu Ben

Fotografas, radijo laidos „Zip taškai“ vedėjas Deividas Bendžius dalinasi savo mintimis apie gražausias žiemos šventes, pasakoja apie Kalėdines tradicijas ir paneigia stereotipus, kad tikros Kalėdos turi būti tik su sniegu.

Kuo kvepia Kalėdos?
Na manau, kad daugeliui Kalėdų kvapas yra mandarinai ir cinamonas, bet man jis kitoks. Man jis – gaivus oras lauke, šalčio kvapas, Kalėdų eglutės kvapas ir jaukumas!

Labiau mėgsti gauti ar dovanoti dovanas?
Jei atvirai tai labai nemėgstu dovanoti dovanų. Ne dėl to, kad nenorėčiau to daryti!
Aš noriu ir net labai, bet viskas yra taip sudėtinga. Taip sunku surasti tą tinkamą dovaną! Todėl aš pasiliksiu prie tų, kurie mėgsta gauti dovanas J

Ne paslaptis, jog jaunimas šventiniu laikotarpiu mėgsta žiūrėti filmą „Vienas namuose“. Ar irTau jis asocijuojasi su Kalėdomis, jų laukimu?
Tikrai taip! Kalėdos be „Vienas namuose“ lygiai tas pats kas Kalėdos be eglutės J Manau, visiems mums yra būtinybė pažiūrėti bent vieną „Vienas namuose“ filmo dalį! Nors man vis labiau su Kalėdomis pradeda asocijuotis„Haris Poteris“! Nes jau pora metų iš eilės žiūriu būtent šį filmą.

Ką norėtum rasti po Kalėdų eglute šiais metais?
Norėčiau rasti tai, ko padovanoti neįmanoma – dar daugiau sėkmės gyvenime! Nežinau ar pakankamai geras buvau, kad gaučiau dovanų. : )

Ar tiki burtais Šv. Kūčių naktį (šiaudo traukimu iš po staltiesės, porinių kūčiukų traukimu)?
Aš labai netikiu JOKIAIS burtais ir prietarais, dažniausiai darau viską priešingai nei sako kažkoks burtas ar prietaras. Toks aš esu, man patinka labiau tikėti savimi, o ne kažkuo išgalvotu.

Geriausia Kalėdinė daina yra?
Chris Rea – „Driving home for christmas“! Taip ir matau tą miesto šurmulį, kai sėdi automobilyje ir važiuoji namo pas tėvus ir artimuosius, o už lango gražiai sninga! Pabandykit įsijungti dainą ir apie tai pagalvokit. Veikia!

Geriausia Kalėdinė dovana, kurią esi gavęs?
Oi, žinoma vaikystėje visi svajojom apie kompiuterį. Pamenu du metus tikėjausi ir nieko nevau... Bet vieną rytą radom su broliu didžiausias dėžes, kokias tik esam matę ir taip, ten buvo svajonių dovana – kompiuteris!

Ar turi Kalėdines tradicijas savo šeimoje? Kokias?
Manau jos panašios kaip ir pas daugelį, per Kūčias praleisti vakarą su tėvais, broliais, sesėm ir seneliais. Kažko išskirtinio nedarome.

Mėgstamiausi Kalėdiniai patiekalai?
Močiutės bulvių plokštainis! Jau dabar laukiu jo.

Ar Kalėdoms būtinas sniegas? Kodėl?
Aš nemėgstu šalčio ir nemėgstu sniego. Man Kalėdos galėtų būti ir prie +15. Sakau, aš mėgstu viską kitaip nei turi būti pagal „taisykles“. Lietuvoje mes esame pripratę prie sniego, todėl Kalėdos be sniego mums ne Kalėdos. Jis ir sukuria tą atmosferą.

Ką manai apie Naujametinius pažadus? Ar pats ką nors pasižadi? Jei taip, ar sekasi išpildyti pažadus?
Kiekvienais metais tikrai skaniai pasijuokiu iš visų žmonių, kurie sau prižada kažką. Vieni sako, kad taip paguodžia save, bet toliau daro taip, kaip darė iki tol. Aš geriau tyliai ir ramiai dirbu, kol kiti sau kažką prižada.

Kaip manai, kur, kaip ir su kuo geriausia sutikti Naujuosius metus?
Su geriausiais draugais! Ieškokit nuotykių, keliaukit į kitą šalį, darykit kažką neįprasto! Labai labai svarbu kompanija ir niekada nebūkit vieni Naujųjų metų išvakarėse, vis tiek juk yra kam Jūs labai rūpit, su tuo žmogum ir sutikit Naujuosius metus.

Ką manai apie Naujųjų metų sutikimą svetimoje šalyje? Ar teko kada nors sutikti Naujus metus užsienyje, jei taip, papasakok, jei ne, ar norėtum?
Labai gera patirtis. Žinoma, priklauso kokia šalis, bet tai yra visiškai kitokia patirtis! Bent vieną kartą gyvenime reikia tikrai nukeliauti į kitą šalį per Naujuosius metus. +15, jūros bangos, smėlis – Naujieji metai Kipre. Buvo tikrai įdomu.

Ar manai, kad šventiniu laikotarpiu žmonės tampa geresni? Kodėl?
Kad tampa geresni nemanau, tiesiog dar vienas stereotipas, kad šventės, todėl reikia būti geriems. Visų širdys suminkštėja. Visi galvoja, jog šventės paverčia visus „geresniais“.

Ko palinkėtum studentams?
Studentams linkiu niekada nebijoti pasakyti tai, ką nori pasakyti tėvams, dėstytojams, draugams. Atvirumas yra raktas į viską! Būdamas atviras, gali kažką prarasti, bet daug daugiau gauti!
Palinkėsiu gražių švenčių. Didžiausios žvaigždės iškyla iš tamsos! Sėkmės visiems ir sakau didelį ačiū!

Autorės: Paulina Taškutė ir Agnė Vaitkutė

0Comments

, by Studis Magazine

In naujas studis,

Gruodžio mėnesio numeris!

0Comments

, by Studis Magazine

In DIY,

Pasidaryk pats (Christmas Edition)

0Comments

, by Studis Magazine

In kelionės,

Neprašyti Marijos patarimai

Sveiki! Esu Marija ir dievinu savaitę, ar net mėnesį, trunkančias kelionės. Dažniausiai keliauju atostogų metu, stengiuosi kelionėm skirti kuo daugiau laiko. Tačiau ne taip seniai atradau, kad trumpos kelionės turi begalę savų pliusų ir žavesio! Kaip tik tokios kelionės įspūdžiais noriu su jumis ir pasidalinti.

Visai neseniai grįžau iš Oslo, Norvegijos. Tai buvo vienas iš tų kelių dienų trip‘ų, kuris mane beprotiškai sužavėjo. Kaip visuomet kelionę planavau iš anksto ir turiu daugybę patarimų Jums, mieli skaitytojai.

Taigi:

Prieš išvykstant būtinai susiraskite, kokie lankytini objektai yra vietovėje, į kurią vykstate ir kuriuos Jūs norite pamatyti. Taip sutaupysite daug laiko ir turėsite aiškų planą.

Mano kelionės planas atrodė maždaug taip:

· Karaliaus rūmai;

· Nacionalinė galerija;

· Munko muziejus;

· Vikingų ir Kon-Tiki muziejus;

· Forteresse d'Akershus (čia išties yra pilis, bet juk taip daug gražiau skamba);

Na ir dar kažkas, kas patrauks akį.

PIRMA DIENA

Atskridus į Oslą buvau maloniai nustebinta miesto peizažu: milžiniškos uolos šalia autostrados, jaukūs kaimeliai, nuostabūs gyvūnėliai... Bet, žinoma, labiausiai mane pakerėjo pats miesto gyvenimas. Nors pirmąją dieną buvo niūrokas oras, apsiniaukę ir vėjuota,miestas vis tiek neįprastai spindėjo. Nieko nelaukdama nusipirkau 2val. galiojanti bilietą viešajam transportui ir nuvažiavau į Bygdøy pusiasalį, kuriame yra Vikingų, Kon-Tiki, Framo, Norvegijos jūrų ir Norvegijos kultūros istorijos muziejai. Deja, aplankiau tik kelis iš ten esančių muziejų: Vikingų, Kon-Tiki ir Framo. Tai yra laivų muziejai, kuriuose galima išvysti eksponatus NET nuo tų, senų ir galingų, vikingų laikų. Jūs galbūt esatepripratę, kad muziejuose galima tik vaikščioti, stebėti ir jokiais būdais nieko neliesti, bet čia viskas kitaip! Galite laisvai pasijausti vikingais ar net iš naujo atrasti poliarinį ašigalį, nes yra galimybė įlipti į istorini Fram ledlaužį arba pamatyti tikrąjį vikingų laivą.

PASTEBĖJIMAS: nuolaidos muziejuje taikomos net su LSP, kas mane taip pat maloniai nustebino.

Vėliau, kai apžiūrėjau muziejus, vykau atgal į Oslo miestą bei atsidūriau prie Akershus pilies, kuri yra prie pat uosto. Deja, nesupratau, ar galima buvo į ją įeiti, tad nusprendžiau nerizikuoti ir tiesiog pasivaikščioti aplink, nes vaizdas nuo pilies aikštelės atsiveria nuostabus!

Kadangi Osle atsidūriau kasmetinės apsipirkimo dienos „Black Friday“ metu,gatvėse buvo labai daug žmonių, todėl negalėjau pamatyti viso miesto grožio. Teko pasistumdyti Kalėdų mugėje, kurioje galėjau išvysti sėdintį Santa Klausą, bei nepraleidau progos ir sugalvojau norą...

ANTRA DIENA

Savo antrą kelionės dieną aš pradėjau anksti, ir kol nebuvo didelio šurmulio gatvėse, nusprendžiau pasivaikščioti po senamiestį. Žinote, miestas pasirodė visai iš kitos puses. Dar gražesnis, mielesnis, nuostabesnis. Vaikščiojantakys pagaudavo įvairias smulkmenas. Taip bevaikščiodama pamačiau Operos ir Baleto teatrą, Nacionalinį teatrą, Didingus Karaliaus rūmus ir miesto savivaldybę, kurioje teikia Nobelio premijas. Taip pat, aplankiau Munko muziejų, kuriame pamačiau įdomių meno kūrinių.

Pastebėjimas: vienas iš žymiausių Munko kurinių "Šauksmas" yra ne jo vardo muziejuje, bet Nacionalinėje meno galerijoje.

Po ilgos dienos nusprendžiau atsigerti kavos populiariojoje kavinėje "Espresso House". Reikėjo ilgokai palaukti eilėje, bet kava buvo to verta, ne išimtis ir jų firminis, kalėdinis sausainis :)

PASTEBĖJIMAI APIE OSLĄ:

· Miesto simbolis – tigras, tačiau Osle niekada jų nebuvo :)

· Nėra maisto parduotuvių, tad reikės valgyti kavinėse;

· Labai daug drabužių ir interjero parduotuvių;

· Žuvėdros gali tapti Jūsų draugais, jas galite išvysti tiesiog vaikščiojančias gatvėje, taip pat jos visiškai nebijo žmonių.

Autorė: Maria Radishauskayte

0Comments

, by Studis Magazine

In interviu, kalėdų belaukiant

Kalėdiniai Agnės Kulitaitės burtai

Kalėdos – gražiausias laikas, suartinantis visus žmones. Dovanos ir žalios eglutės, kurios šventiniu laikotarpiu papuošia ne tik miestus, bet ir namus. Sukuria magišką atmosferą. Apie Kalėdas ir jų laukimą pasakoja Vilniaus universiteto Kūrybos komunikacijos studentė, „stiliusos.lt“ portalo vadovė Agnė Kulitaitė, kuri negali įsivaizduoti švenčių be sniego, mandarinų ir Kalėdinių dainų, kurios pradeda skambėti nuo pat gruodžio 1-osios.

Kuo kvepia Kalėdos?

Man – visada mandarinais. Turbūt ir daugumai, kurie juos mėgsta.

Labiau mėgsti gauti ar dovanoti dovanas?

Iš tiesų, tai labai mėgstu vaikščiot po parduotuves ir žiūrinėti, čiupinėti viską, kas siūloma prieš Kalėdas, nors ne viską perku, bet būna visada labai smalsu. Esu iš žmonių, kurie mėgsta duoti, bet ir gauti. Man labai malonu dovanoti dovanas artimiems draugams ir matyti, kaip džiaugiasi jomis.

Ne paslaptis, jog jaunimas šventiniu laikotarpiu mėgsta žiūrėti filmą „Vienas namuose“. Ar ir Tau jis asocijuojasi su Kalėdomis, jų laukimu?

Taip, aš, tiesą pasakius, neįsivaizduoju savo Kalėdų be šio „vaikino“. Jis beveik lyg mano ilgametis partneris.

Ką norėtum rasti po Kalėdų eglute šiais metais?

Tai, kas labai nustebintų. Arba tiesiog: kas būtų suvalgoma, išgeriama arba išleidžiama. Esu praktiškų dovanų mėgėja. Šiuo metu neturiu sąrašo su norimais daiktais, bet tik ne koks nors puodelis, vaza ar namų aksesuaras.

Ar tiki burtais Šv. Kūčių naktį?

Kai dar neturėjau draugo, tai metai iš metų burdavausi, kas bus mano meile. Štai ir prisibūriau. Pamenu, dėliodavau lapelius su vardais po pagalve, degindavau žvakę ir pildavau vašką į vandens pilną puodą...Žodžiu, darydavau viską, kas susiję su meile.

Geriausia Kalėdinė daina yra?

Ne, ne, ne! Tikrai nerinksiu vienos. Aš tiesiog DIEVINU Kalėdines dainas, kiekvieną vakarą mano namuose nuo gruodžio pirmos dienos skamba Kalėdinė muzika. Turiu didžiausią meilę – Franką Sinatrą, todėl ir advento metu klausau jo Kalėdinių dainų. Patinka Michael Buble, nors šiais metais po tokių žinių, bus gal kiek liūdnoka klausyti. Žinoma, namuose skamba Kalėdine klasika tapusios dainos, kaip: „Last Christmas“, „All I want for christmas is you“, „Let it snow“, „Merry christmas everyone“ ir dar daug, kurių nepamenu.

Geriausia Kalėdinė dovana, kurią esi gavusi?

Hmmm. Kažkaip susimąsčiau, tai gal nesu gavus arba „atmintis neveikia“? Bet žinau. Įsimintiniausia, tai, kai šešerių metų gavau „Titaniko“ filmo kasetę ir nuo to laiko visus metus prašydavau leisti tą filmą kiekvieną dieną, kol tėvai nusprendė tiesiog paslėpti kasetę.

Ar turi Kalėdines tradicijas savo šeimoje?

Didžiausia tradicija, kad dovanas dovanojame ne Kalėdų rytą, o Kūčių vakarą, nes nuo mažens buvau labai nekantri ir turbūt nulėmiau šios tradicijos atsiradimą. Prieš vakarienę suvalgome keliolika mamos iškeptų bandelių su aguonomis, nes būnam labai išsiilgę.

Mėgstamiausi Kalėdiniai patiekalai?

Per Kalėdas viską užkandu mandarinais, tai turbūt jie ir bus.

Ar Kalėdoms būtinas sniegas?

Taip, nes tada jaučiuosi gyvendama tikroje Kalėdinėje pasakoje.

Ką manai apie Naujametinius pažadus? Ar pati ką nors pasižadi?

Per paskutinius metus pažadėjau sau nebemeluot apie Naujametinius pažadus. Jei kažko nori – reikia daryti dabar.

Kaip manai kur, kaip ir su kuo geriausia sutikti Naujuosius metus?

Mano atsakymas bus labai banalus. Manau, kad svarbiausia mylimų žmonių apsuptyje. Šiuos sutiksiu su savo vaikinu (juk privalu turėti naujametinį bučinį) ir draugais.

Ką manai apie Naujųjų metų sutikimą svetimoje šalyje? Ar teko kada nors sutikti Naujus metus užsienyje?

Taip, esu šventusi Jungtinėje Karalystėje, bet nepasakyčiau, kad likau labai sužavėta.Na, o praeitus Naujuosius sutikau Zakopanėje su draugais ir mylimuoju. Buvo smagu. Daug lenkiškų šokių, lenkiškos muzikos, alaus ir tikrai sotaus maisto.

Ar manai, kad šventiniu laikotarpiu žmonės tampa geresni?

Per šventes mes linkę labiau atskleisti savo gerumą, kurį dažnai pametame dienos rutinoje ar kurio tiesiog nenorime parodyti, nes kažko bijome.

Ko palinkėtum studentams?

Kad ir pati aš dar studentė! Linkiu sau ir kitiems ištvermės ir te mokymasis paskutinę dieną atneša gerus rezultatus.

Autorės: Agnė Vaitkutė ir Paulina Taškutė

0Comments

, by Studis Magazine

In įkvėpimas, interviu

Apie kasdienius ritualus, kurie suteikia kūrybiškas galias

Kūryba yra kažkokia stebuklinga galia. Ji apima mintis, širdis, darbus, žmones, laiką ir kitus dalykus. O jų daug. Labai daug. Ji slypi visur. Netgi ten, kur kartais net nesugalvotum ieškoti. Tačiau kartais pabandai ir atrandi. O tada tik dar kartą įsitikini, kad ji tikrai visur. Atrasti mažus dalykus ir jais žavėtis bei dalintis šilčiausiomis emocijomis puikiai moka mano pašnekovė - Viktorija Aprimaitė, iš socialinių tinlų žinoma, kaip „kvepialietus“. Ši mergina – kasdieniais ritualais besidžiaugianti kūrybininkė. Kviečiu susipažinti!

Papasakok trumpai apie save.

Šiuo metu gyvenu kūrybiniais procesais. Kuriu savo kasdienybės ritualus, vaizdus, jungiu žodžius ir kalbu. Apie dalykus.

Dabar itin kūrybingas laikotarpis, kai su šiuo procesu keliuosi ir einu miegoti. Vis bandau atrasti visas kūrybiškumo paslaptis ir taisykles, kurias būtų galima laužyti!

Kaip galėtum apibūdinti save keliais žodžiais?

Pokalbiai. Pasivaikščiojimai. Gėlės.

Esi kūrybininkė. Kaip manai, kūrybiškumas – įgimtas dalykas ar išmokstamas?

Kūrybiškumas nėra nei įgimtas, nei išmokstamas. Jis tiesiog yra. Tik mes dažnai jo nepastebime ar tiesiog nesistengiame pastebėti.

Kūrybiškumas gali prasidėti nuo kiaušinienės gaminimo, rytinės kavos puodelio ir gero skaitalo iki inovatyvių sprendimų ar skrydžio į mėnulį.

Jis ant tiek nekasdieniškai kasdieniškas, kad mes apie jį tiesiog pamirštame. Ir, žinoma, neprisimename iki tol, kol mums neprireikia nuveikti tą patį dalyką kitaip.

Taip ir aš – kai prisiminiau, taip ir nepamirštu.

Kaip atrodo įprasta kūrybininko diena?

Kūrybininko diena atrodo taip, kaip ir bet kurio kito žmogaus diena, kurioje pilna ritualų, pažadų sau ir kitiems, procesų, dažnai tvarkaraščių, dienotvarkių ir begalybės planų. Na, o geros idėjos visuomet reikalauja laiko ir pastangų! Savęs, paieškų, atsidavimo ir laiko!

Iš kur semiesi įkvėpimo?

Žmonių. Tik iš pokalbių su jais, istorijų, pasakojimų ir nepatogumų.

Peržvelgus tavo Instagram profilį atrodo, kad sugebi mažuose dalykuose atrasti laimę. Ar taip ir yra? Kaip apiūdintum žodį „laimė“?

Laimė man yra žavėjimasis. Malonumais, gebėjimu stabtelti, netikėtumais ir gardumais. Mažuose dalykuose apskritai telpa ne tik neplanuotas „vau“. Smulkmenas susumavus gimsta oho kokios begalybės jausmų ir pasakojimų!

Pasidalink keliais tau labiausiai patinkančiais Instagram profiliais?

1924Us - https://www.instagram.com/1924us/
althatisshe - https://www.instagram.com/allthatisshe/
casualtimetravel - https://www.instagram.com/casualtimetravel/

Kokią savo aistrą įvardytum, kaip pačią didžiausią, jeigu nebūtų galima minėti žodžio „kūryba“?

Oi, tos aistros. Kelionės, knygos, kurias pasižadu vis iš naujo ir naujo perskaityti, pavasaris, miškai. Bet argi visa tai ir nėra kūryba? (šypsosi)

3 dalykai, be kurių niekada neišeini iš namų?

Tušinukas, užrašinė, nusiteikimas. Ir dar – lūpdažis!

Ar turi kažkokį autoritetą? O galbūt dažnai pati išgirsti, kad esi kažkam sektinas pavyzdys?

Kiekvienas gyvenimo etapas padovanoja vis po naują autoritetą, kurio patylomis seki, kartais gal net ir persekioji, o kai susitinki akis į akį – lengvai aptirpsti ir, žinoma, prarandi kalbos dovaną.

O taip, tokių ir aš turiu! Ir tikrai ne vieną, ir ne du!

O ar pačiai tenka išgirsti? Tenka, bet tuomet išsigąstu. Nes tai nemaža atsakomybė, bet jauki. Kaip išsiųsti pažadėtą laišką draugui!

Kokias vertybes galėtum išskirti, kaip pačias didžiausias tau? Kodėl?

Artimi žmonės ir visuomet meilė!

Nes jos kuria mus ir kasdienybės malonumus.

Kaip manai, koks dalykas yra pats gražiausias, kurį žmogus gali padaryti dėl kito?

Išklausyti.

Nieko nėra tikriau, kaip ne tik klausyti, bet ir išklausyti. Būti išklausytam.

Reikamą akimirką ir reikamo žmogaus.

Palinkėk kažką „Studžio“ skaitytojams.

Ieškokite ir atraskite. Skubėdami sustokite. Rytais skanaukite ir skirkite laiko sau.

Skaitykite, rašykite, garsiai kalbėkite, kartais patylėkite ir eikite vaikščioti.

Be to, nepabijokite ir jau šiandien užkalbinkite praeivį!

Daugiau apie dalykus: @kvepialietus – Instagram

Autorė: Živilė Masytė

0Comments

, by Studis Magazine

In naujas studis,

Lapkričio mėnesio numeris!

0Comments

, by Studis Magazine

In Apšvietimas,

Apsišviesti tapo madinga!

Minias jaunimo traukiantys renginiai keičia savo pobūdį. Konferencijos, protmūšiai, seminarai, diskusijos, debatai ir siūlymai kelti sau iššūkius, kurie iš pažiūros atrodo sunkiai įveikiami – tapo madinga!

Esame studentai, todėl džiaugiamės iniciatyvomis, kurios puošia ne tik pavienius regionus, bet visą mūsų šalį. Labai smagu, kad pastebėdami šią tendenciją ir siekdami ją išlaikyti bei skleisti žinią apie akademiškumo svarbą VDU Studentų atstovybės nariai iniciavo Lietuvoje dar negerėtą renginį – „Apšvietimas 2016“. Šis renginys susidėjo iš dviejų etapų: akademinio egzamino bei konferencijos.

Iš pradžių ši idėja buvo gvildenama itin nedrąsiai, tačiau einant laikui ji „užkrėtė“ ir kitų universitetų savivaldas.

Pirmąjame egzamino etape savo jėgas panoro išbandyti net 400 studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų. Geriausiai pirmąjame ture pasirodę dalyviai keliavo egzaminą rašyti ir antrąjį kartą. Na, o viską vainikavo konferencija. Beje, akademinio išbandymo nugalėtoju tapo ISM Vadybos ir Ekonomikos universiteto studentas Paulius Čeponis. Sveikinimai!

Paklausta, kodėl šis projektas atrodė reikalingas, viena iš pagrindinių, įsukti akademinę lemputę skatinusio renginio organizatorių, VDU studentų atstovybės akademinių reikalų koordinatorė Greta Šmaižytė teigė, kad akademiškumas yra mūsų visų pareiga norint sukurti atsakingą bendruomenę ir jo nepaisymas sukelia daug didesnių bėdų, nei galime numanyti: „Tai svarbu jaunimui ir visuomenei, nes būtent mes sudarom ją, mes esam tie žmonės, kuriuos tiesiogiai liečia šios problemos ir tie, kurie gali jas naikinti.”

Na, dabar prisiminkite, juk visi esame susidūrę su situacijomis, kuomet jautėmės apgauti, kai kito nesąžiningas elgesys mus supykdydavo ir dėl to jausdavome apmaudą. Lygiai taip pat pykstame, kai žiniasklaida mums pateikia informaciją apie korumpuotą elgesį politiniame gyvenime. Tada daugelis jaučia pareigą pakelti teisėjo plaktuką ir smerkti nesąžininguosius. Bet čia ir išryškėja daugelio hipokratiškumas, kai viena apgavystė yra toleruojama, o kita – smerktina. Nors žalą galime įžvelgti panašią. Juk nieko tokio jei žvilgtelėsiu į telefoną atsiskaitymo metu, ar pasiskolinsiu referato turinį iš pažįstamo. Tai yra lygiai toks pat „nieko tokio“, kaip ir politikų daroma gėda bandant suregzti padorų anglišką sakinį.

„Apšvietimas 2016“ konferencijos metu lektoriai studentams davė kūrybiškumo pamokų ir pasidalino patirtimi, kaip jį ugdyti, pavyzdžui duoti challenge’ą smegenims – įvairiems daiktams sugalvoti kuo daugiau neįprasčiausių panaudojimo būdų. Pasak „Talent garden“ įkūrėjo Artūro Bulotos, puikus pavyzdys, kad pagalvė, kurią padegi, gali virsti puikiu fakelu.

Psichologas ir VDU „Verslo praktikų centro“ mokymų vadovas Liudas Švipas skatino nebijoti palikti savo komforto zonos ir dalinosi pasakojimais apie komandinio darbo svarbą.

Vienas geidžiamiausių šiandienos pranešėjų Tomas Nemūrė tiesiog „stūmė ant produktyvumo“. Per šią paskaitą dalyviai turėjo galimybę akis į akį susidurt su savo viena didžiausių ydų – pasiteisinimais ir atidėliojimu, angliškai vadinamu procrastination. Lektorius be užuolankų leido vieną po kitos tiesos strėles, kurios, nors ir kėlė juoką, bet sujudino ir sąžinę.

„Užsibrėžkite tikslą padaryti vieną gerą darbą per dieną, vietoje tų šimtų, kuriuos apgalvojate vakare gulėdami lovoje“, – skatino pranešėjas A. Bulota.

Tai štai, jums ir moralas: niekada nebijokite įnešti pokyčių, inicijuoti ir diktuoti madas! Šis renginys puikus pavyzdys, kad dideli pasiekimai prasideda nuo noro ir išsikelto tikslo. Pirmyn!

Autorė: Fausta Nekrašiūtė

0Comments

, by Studis Magazine

In pamąstymui,

Feeling the Night

I often wonder, what do you think when you are surrounded by the dark and you cannot sleep. How do you feel at that time? Do you feel happy that the day is over? Is the reason why your eyes won’t close is because you are so excited for the next day, or are you still trying to catch your breath after today and thinking of all the things you will have to do tomorrow? Night is known to be dangerous, because of our imagination and bad people lurking outside. Maybe I am too young to disagree, but I do. I have yet to feel scared of the night. Every time I look out of the window, I wish to be “in it”, to breathe it and become a part of that mystery, not to stay just an ordinary fascinated observer.

I feel compassion for Night, as she is so lonely. Come to think of it, she and Day are like step-sisters. Day is the popular one, always surrounded by people, having fun, if something bad happens on her watch, we call it “life”. Whereas Night is an utter contrariety to her half-sister. She is shy and takes long to warm up to people, because they usually head home as soon as they notice her approaching. The ones that choose to stay, act as though Night isn’t even there, making her feel left out. Very few of us acknowledge Night and decide to keep her company. That’s why being her friend feels special. Day as a friend isn’t as trustworthy, because you have to share her with so many of her other friends, and she can’t always be your Day. Night is different. If you walk up to her, she will give you all the attention you need, if you’re stressed or confused about something, she will help you forget about it. All you need, is a single step into it and everything around you vanishes. When you’re alone, you have no choice but think. That is a dangerous thing to do during the night.

Where does the night take your thoughts? To the bright future, gives you hope, or to the past mistakes and fills you with remorse? To me, it’s the latter. Night brings me the feeling of one more “over”. It makes me think of all the time I’ve wasted, that I could’ve spent with the ones that truly matter. It’s not even death that terrifies me so much, being parentless is what breaks my heart. More than ever I realise the transience of present happiness. We might not be able to undo all the wrongs, but I know that it’s not too late to say “I love you”.

Night is like a generous aunt, that does a feelings give-away every time she comes to your home. If you ever struggle to decide whether you should be scared or amazed by it, take my advice: relax. Take it all in and enjoy, since we experience so little of this beautifully scary mystery.

Autorė: Airina Venskutė

0Comments

, by Studis Magazine

In interviu,

Sofi Tukker

Sofi Tukker is a New York-based musical duo consisting of Sophie Hawley-Weld and Tucker Halpern. They released an EP, Soft Animals on July 8, 2016.To date, they have released the works "Drinkee", "Matadora" and "Hey Lion".

"Paste Magazine" described Sofi Tukker's release as "an insatiable dance collection of jungle-pop songs with many well-executed nods towards Brazilian instruments, poets and to the national language, Portuguese". The magazine's review referred to the "carefully conceptualized Matadora" as “the album’s show-stopper".

So... let's talk with them!

Why have You chosen this musical style?
Because we love dancing!

Where do You seek inspiration for Your new creations?
From everywhere! From life, from clubs, from our live shows and seeing how people react.

Which one of Your concerts was the most memorable for You and why?
Our show in Latvia was amazing because it was the furthest we had ever played from home and people still knew the lyrics and were really into it!

If You were Super Hero, were You’ ll use the power?
Tucker: flying.
Sophie: absolute healing.

If You weren’t the composer and singer , what profession You’ll have chosen?
Tucker: basketball player (I had chosen this initially!)
Sophie: firefighter ballerina.

What do You feel while singing, creating music?
So much joy.

Which song was fun to create? Which one caused problems?
Haha! They are all fun to create and they all cause problems in different ways... If they cause too many problems that usually means it's time to move on and let that one go!

Would You please tell us about Your duo a bit more, the story of creation?
We met while at University. Tucker had to stop playing basketball for health reasons and began DJ’ing and composing dance music. Sophie was studying international conflict resolution, Portuguese, among playing acoustic music, mostly bossa nova. We met our senior year and have been working together ever since.

Which of Your songs is the most close to You and why?
They all express different parts of us. At different times, some are more relevant than others. It really depends on the day!

What are Your plans for future (in music)?
We are working on our full length album right now and we are really excited to share it!

What are Your plans for the nearest future? Maybe You intend to visit Lithuania?
We would love to!!

You are so popular, what’s the feeling of public recognition, crowds of fans asking for selfies with You.
Hahahaha! It's a strange thing to get used to. Good thing Tucker has a really long arm so it's easy to take selfies. (Tuck is blushing)

What can You wish to our readers?
We would love to see you soon and dance with you!

Autorės: Maria Radishauskayte ir Ieva Zinovičiūtė

0Comments

, by Studis Magazine

Studis

15 + Kalėdos su Deividu Ben

Autorės: Paulina Taškutė ir Agnė Vaitkutė

Gruodžio mėnesio numeris!

Pasidaryk pats (Christmas Edition)

Autorė: Džiuljeta Griškutė

Neprašyti Marijos patarimai

Autorė: Maria Radishauskayte

Kalėdiniai Agnės Kulitaitės burtai

Autorės: Agnė Vaitkutė ir Paulina Taškutė

Apie kasdienius ritualus, kurie suteikia kūrybiškas galias

Autorė: Živilė Masytė

Lapkričio mėnesio numeris!

Apsišviesti tapo madinga!

Autorė: Fausta Nekrašiūtė

Feeling the Night

Autorė: Airina Venskutė

Sofi Tukker

Autorės: Maria Radishauskayte ir Ieva Zinovičiūtė

Facebook

Follow Us

Blog Archive

recent posts

Labels Cloud